Labai gera ir patogu yra dirbti su pažįstamomis poromis, nes mūsų neskiria jokios sienos. Kartu jaučiamės neįpareigojančiai laisvi, galime mėgautis ir eksperimentuoti.
Apsidžiaugiau, kai sužinojau, jog Eglė ir Darius patikės man fotografuoti jų vestuves, nes šitie du yra ekspresijos įsikūnijimai su nuotykiams atviromis širdimis. Iškart supratau, kad bus kažkas TOKIO.
Rugsėjo 15d. artėjant link Klaipėdos, kažkas iš dangaus ėmė pilti vandenį kibirais, o autostrada virto upe, taigi nesuklysiu pasakydama, kad automobiliu atplaukiau iki Kristaus Karaliaus bažnyčios. O iškėlus koją iš mašinos, nušvito saulė. Žodžiu, viskas kaip ir priklauso jūriniam klimatui.
Po sutuoktuvių išvažiavome prie jūros, kur plaukus negailestingai taršė ir į akis smėlį žarstė vėjas, bet ir saule pasimėgavome, o dar vėliau nuotraukas papuošė ir dramatiški audros debesys. Po to ėmė lašnoti, bet tai nesutrukdė Eglei pašokinėti per bangas. Per visą dieną išgirdau tik vieną nusiskundimą, kad nuo smėlio ir vėjo lęšiai tuoj iškris iš Eglės akių, bet sužinoję, kad ir aš su lęšiais, jaunieji nieko nebesakė :D Žodžiu, viskas buvo žiauriai crazy ir beprotiškai įdomu.
Myliu fotosesijas visoje Lietuvoje, bet fotografuoti pajūryje yra tikrų tikriausia magija.
