D.U.K. Kokią temą fotosesijai pasirinkti?

Tema apie temą yra kone daugiausia klausimų keliantis reikalas planuojant fotosesiją tiek klientui, tiek fotografui. Tiesa, man labiau patinka žodis "idėja" nei "tema", nes tema labai įspraudžia į rėmus, o štai idėja - tai toks mažas ir neįpareigojantis momentinis blykstelėjimas, kuris apipintas galybe detalių priklausomai nuo aplinkos ir nuotaikos charakteristikų, tampa didžiu kūriniu. Taigi, kalbant apie idėjos sukūrimą, galima tiesiog atiduoti šią užduotį fotografui, šis viską nesunkiai sugalvos, suorganizuos, pirštu parodys, ką rengtis, vizažistui išaiškins, kokį įvaizdį jums sukurti ir vualia! Kitas variantas - į šį procesą pažiūrėti giliau, pačiam prie to prisidedant. O tai turėtų suteikti kūrybinio ir pažinties su savimi džiaugsmo. Esu įsitikinusi, kad norint pasiekti geriausių rezultatų ir malonių įspūdžių fotosesijos metu, reikėtų atsigręžti į save ir užsiduoti keletą klausimų. Ar esate uždaresnis, o gal kaip tik labai ekstravertiškas žmogus? Ar jus labiau traukia gamta, ar urbanistika? Kokios spalvos, koks aprangos stilius jums patinka? Kokiu metų laiku jaučiatės geriausiai? Ar nuotraukose norite atskleisti tikrą save, o gal paeksperimentuoti ir įsikūnyti į kažkokį vaidmenį? Gal turite kažkokių privalumų ar kompleksų, kuriuos norėtumėte atskleisti/paslėpti? Galbūt kažkokia jūsų veikla ar pomėgis gali tapti puikiu akcentu nuotraukose? O gal visai nematote tikslo sukti galvą, nes jau turite prisirinkę krūvas patikusių pavyzdžių, kuriais norėsite remtis savo fotosesijoje? Atsakę į šiuos klausimus, susidarysite kažkokią viziją apie savo norus ir galėsite jais pasidalinti su fotografu, kuriam beliks sudėlioti taškus ant i. Jei nepadėsite fotografui jūsų pažinti ir neišsakysite jokios nuomonės, didelė tikimybė, kad fotosesijos metu jausitės kaip iki mėnulio ir atgal nutolę nuo savo komforto zonos (pavyzdžiui, esate visiškas intravertas, o fotografas pasiūlo fotografuotis Katedros aikštėje, kur aplink šimtai žmonių spokso į jus nejaukiai pozuojantį. Arba dievinate savo liekną liemenį, jau nekalbant apie ilgas dailias kojas, o fotografas aprengia jus žemę siekiančia laisvai krentančia bohemiška suknele...) ir , ko gero, gavę nuotraukas išvysite svetimą žmogų. Jokiu būdu nesakau, kad visiškai negalima pasitikėti fotografu, nes jis tikrai turės daug puikių patarimų, tačiau svarbu yra duoti jam už ko "užsikabinti". Taigi, svarbiausia atsižvelkite į save, savo būdą ir pomėgius. Jeigu esate gamtos vaikas - fotografuokitės lubinų laukuose su romantiška suknele, jeigu jūs miesto stileiva - tegu fone šmėžuoja stikliniai dangoraižiai ir vitrinos, jei negalite atsigrožėti savo retro dviračiu su bijūnų krepšeliu priešaky - veskitės fotografą į siauras senamiesčio gatveles, o jei laikote save droviu - važiuokite į seną obelų sodą, kur pabėgsite nuo bereikalingo pašalinių dėmesio. Ir neužmirškite, jog reikia bendrauti, bendrauti ir dar kartą bendrauti :) Iki susitikimo fotosesijose! Myliu, bučiuoju, Deimantė